Dar vakar visą naktį aitriai lijo –
Kristalais beldėsi širdin.
Šiandien giedra,
Nors retkarčiais vis dar užplaukia
Padangę šaltkrėčiu nupurtanti migla.
Rytoj gal kibirkščiuos vėl nerimu dangus,
Apgavęs slopią tylą.
Gal perskels ugnimi godas perpus
Ir, padalinęs liūdesį,
Įlies širdin šviesos kaip seno vyno.
Vėdinas įšalas
Blyškioj balandžio žemėj –
Ne valioj sustabdyt pavasario kvapus,
Kaip neįmanoma ir vėjui įsakyti
Paliauti gainioti kasdien bemaudžiančius jausmus.