Pelekiskiu Sirse yra ne Pelekiskiu Sirse. Sie kuriniai yra pavogti is Aldonos R., gyvenancios Merkineje, kurybos, paskelbtos vietineje spaudoje. Beje, uz siuos kurinius (bet neisdarkytus, kokie jie yra paskelbti rasyk.lt) Aldona R. gavo III-io laipsnio diploma Rytu Lietuvos literatu konkurse (berods 2008 metais). rasyk.lt puslapyje paskelbtu dzukisku kurineliu "Redagavimo" stilius bei bendravimo maniera su kitais rasanciaisiais, parodo jos buvusio pazistamo, kuris pas Aldona R. atvaziuodavo is Vilniaus, maniera - tipiska savimyla ir "poetu poeto" vizitine kortele. Tad si "pelekiskiu sirse" yra tas pat Juozupukas, kuris pats sau panegirikas rasineja. Iliuzija geros dzukiskos "kurybos" jis pateikia ne savo kuryboje, bet per plagiata...
Tai zinoti Jums geriau dabar, o ne po "meiles" priepuolio "sirsei"...
Eilėraštis visom prasmėm geras "ir techniškai" kaip sako tūlas Arvydas Būdėnas. "Ir architektūriškai" pridedu aš.. (Kokie gražūs statybiniai išsireiškimai tinkantys poetikai apibūdinti?) Nepažeista liko ir istorinė būtovės tiesa:
"Supriešinta liko tauta,
Lyg senė prie skilusios geldos".
Tuo nusakytas ir istorinis lietuviškumas.
Raimondėli, Raimondėli,
Knaisiojiesi „Tvarte“ vėlei,
Neturi veiklos nei vietos,
Gal todėl, kad esi „kietas“?..
Ar tau niekas ir nesakė? –
Silpnai mato tavo akys;
Kad suprastum dar eiles, –
Reikia ir protelio rast...