Discussio

                      9. grįžtu (I d. pabaiga)

AŠ
(...)
Kas patikės, kodėl toks reginys?
Kaip gali būti akys danguje,
Jei rankose - lazda?

                    Sukluso  varnas-
                    Ir tyla
                    It  sausio speiguose tvora-
                    Nuo šalčio pokšteli
                    Ir įsiklausius laukia –
                    Ar kas išgirdo ją?

VARNAS GALIUS
Kažko tikėjausi, bet tik ne tiek.
Todėl atleisk, kad sutrinku.
Gražias, žmogau, akis turi
Ir patikėti jas, manau, nelengva,
Tačiau priimti – nelengviau.
Tai kas daryti man, brolau?
Štai mano akys tau ir –ša!
Juk ne pirkliai ar turgų bobos,
Linkėk man skrydžių ir dangaus
Aš irgi:
- Laimingo kelio
Ir stiprybės, kol dar esam.
Būki su varno akimis,
Pasaulį matančiom kitaip,
Ir nebijok, kai reginiai –
Atrodys netikėti.                       
Tai pirmąsyk, kaip suprantu,
Pasaulis žinią šitokią išgirs –
Žmogus ir paukštis keičias akimis.
Bet ką tai reiškia -
Ar suprast norės?
O! pagyvensim, seni,
Pagyvensim dar-
Juk tam ir laikas juda,
Ateitimi
      nokindamas
                  šiandieną –
Išnykęs  Dievas,
Tampa žmogumi.
Ir - kas? Ar didelė bėda?
Pasaulis jo sukurtas,
Niekur nepradingsta.
Kaip amžinybės laikrodis
Jis tiksi – tiksi –tiksi:
Dienos su saule,
Naktys su žvaigždėm –
Aš su sparnais,
Su rankom - tu.
Ir upės plaukia,
Okeanai supas,
O jei aršiau truputį paskaudės
Išsaugojant, kas Dievo jau skurta
Ir žinant, jog padėti negalės -
Ar ne geriau?

                        Ir stryktelėjęs nuo peties -
                        (Viens, du, ir trys, ir keturi)
                        Sparnais sumojo varnas Golius,
                        Širdis it paukštis suvirpėjo,
                        Ir supratau, kad sutinku rytojų
                        Kaip niekuomet kitokį.
                        Kai reikia vaikščiot Dievo pėdomis
                        Ir mokslus jo išmokti.
                        Pasilenkiu, paglostau akmenį,
                        Ogi žiūriu
                        Ir jis su manimi
                        Kitaip pabūti nori...

----
P. s:
Būkim.
Ačiū tiems, kas bent truputį padėjo žodžiu, pastabėlėmis ar nuotaika, bet nuo pradžios ištvėriau tik aš vienas. Tai, žinoma, labai nualina, bet nepaisant to, pasirįžęs nepalikti man pačiam netikėto sumanymo.
Ir taip - „GRĮŽAU“...
Žinoma, kad neskubėsiu, kadangi ir labai norėdamas, to negalėčiau padaryti.