Mano sakinio gale

Kreminių karvelių kreivom kojytėm kapstytis kaštonų kiautuose. Kai
                                                                                krenta karoliais
Lipšnūs lašai laistydami lengvabūdes lelijas. Lėlių lūpas lieti liepžiedžių
Alsavime. Atraišiotas akis apvedžiodamas aguonų aliuzija ateini arčiau. 
Užburdamas usnine ugnimi užmigdai upę. Užuovėją užmiršus
Saulėgrąžų sakais slystu saujomis spinduliukais suskildama
Tavo tamsiose tatuiruočių tinkleliuose. Tirpstu.
Už užtrauktų užuolaidų užsimerk -
Katiniškai - krisdami kartu
Akimirką... Atsiskiriam
Stiklu.

________________________________

Lieka, kad grįžtum atsakyti.