Discussio

                  9. grįžtu (tęsinys)       

AŠ.
Mes esam miško žmonės
Mes - bitės viržių
Mes - išsilydę smaloje pušies -
Mes - Šklėriuose, Kabeliuose
Keliais suraišioti
Ir užlieti dangum, 
Lig Varėnos,  Merkinės, Liškiavos. 

                    Garbingas Golius,
                    Regis, net nemanė,
                    Kad šitaip pakalbėt gebu.
                    Nusijuokė liauna pušelė,
                    Medum pakvipo žemė ir dangus,
                    Tačiau žinojau, kad, deja,
                    Žodžių per maža džiaugsmui išsakyti -
                    Kai iš kitur namo grįžtu,
                    Net akmenys kaip gėlės žydi, 
                    Išeina beržas pasitikti
                    Žilvičiai lenkiasi iš tolo 
                    Ir smilgos suošia prie kojų...
                   
                    Kiekvieną žolę, paukštį, medį,
                    Net debesį, net vėjo šuorą,
                    Žodžius nuvijusi,
                    Širdis apglosto -
                    Jinai pirmoji grįžta į namus.
                    Ir varnas Golius, ašarą nubraukęs:
                    - Varškė, varškė, -
                    Lig horizonto pakraštėlių šaukia.
                    Kas gali būti dar gražiau
                    Už žingsnių aidėsį,
                    Pareinančių namo?     


AŠ.                         
Prašau –
Būk geras, Goliau,
Pakylėk kaip kažkada
Ir... ko daugiau norėti?
Gal paskutinį kartą
Gerklėje giesmė....
Senatvė, mielas.
Jau ir pats šilais,
Ir samana apaugu
Gražu žiūrėt ir būt sau jais
Bet būti JAIS - nelengva, Goliau.
Girdėjau -
Dievas pasiryžo būt žmogum.
Ar tai tiesa?
(...)

Iki...