Trumpaeiliai

O Ūmėdė štai nepanoro susitikti su Baraku
Kaip bežiūrėsi, Žemėje Lietaus - bardakas
+
Ugniagesiai tyliai degina žolę
Ir šilta, darbo yr, velniop kontrolę
+
Pikul - pupytė olialia!
Jos gelbėjimo liemenė pripūsta
+
Viengungiams gresia mokestis
Baisu!
Jei ne pirmosios pokštas -
Užmėtys valdžią tais, kur su lukštu
+
Bėga upelis, linksmai gurguliuoja
Ant kranto Svajoklis kažką kontempliuoja
+
Pavasario saulė šviečia, vilioja
Pražydo pienės
Širdis dainuoja!
+
Nutirpo sniegas, ežeras urduliuoja
Žuvienės morčius, net nendrės siūbuoja
+
Smaragdų žalumo Karalystė gamtos
O kiek paslapčių to akmens aptaisuos
+
Kolūkio metais laukas buvo melioruotas
Dabar ten samanos, beržynai, grybų guotas
+
Pasakos vėtra laužo medžius
Tikrovėj ramu
Tik tylėjimas labai jau nuožmus
+
Gyvenimas bėga
Imi susivokti
Paklydusių sielų šokis
Kaip jo išmokti?
+
Fabrikas ūžia, gaudžia
Grindim ropoja tarakonas
Koks išdidus, priklauso darbo liaudžiai
+
Kartais
Beviltiškoj tamsoj
Taip norisi priglust, apsikabint
Ištart: „aš, tuoj. „
+
Žiūriu į tave
Kenčiu
Pilkajam buitiškume - tavęs juk neturiu
Tik kūniškumas, švelnūs žodžiai
Kartais numalšina troškulį
Širdžių vienovės
+
Močiutė kartą mane apšaukė rūpužioku
Sako, rupūžės nujaučia kada žemė drebės
Nuo šiol - aš seismologas!
+
Turėjau įmonę batų
Išsiunčiau partiją fregata
Krovinys dingo...
Meksikos Įlankos piratai
Kažin kodėl vaikščioja pažįstamais batais
+
Emigracijon keliauja žmonės
Gyvenimo geresnio paragonas
+
Ūt, žiūrėk kaip juda krūmai
Tikiuosi proveržis aistros
Ne, du pareigūnai
+
Alio
Ei
Kur tu?
Išėjau nuotykiais apkaišytu taku
+
Aš glamonėsiu tavo krūtis pirštų pagalvėlėm, liežuviu
Styros speneliai, tu šypsosies ir sakysi:
- Ničnieko nejaučiu
+
Į Veneros slėnį šešėliu nuslysiu ir ausiu kerus
Ims brėkšti aušra
Paliksiu tuos klonius nenoriai, bet kaip valdovas dosnus
+
Užkerėtam sode - aura gėlių
Prieisi, įkvėpsi - pavirtai kompostu
+
Štai smėlio dėžė
Kiek įvairiausių ženklų
Čia buvo katė, o čia šuo
O šis daiktas žmonių!
+
Muminukų slėnis idiliška vieta
Bet, vienas „bet“
Mora slampinėja ir čia
+
Kaip uždegt žibintą išminties?
Jei Švyturio sargo širdy tiek daug sumaišties
+
Gyvenimas yra liūnas-pelkė
Neišsikapstysi
Yra tik vienas kelias
Durpėmis pavirsti
+
O jūra!
Kiek turtų dugne
Kaip gaila
Juos saugo skeletų minia
+
Ąžuolas. Apuokas tupi
Po šaknim pelė ištaisius snukį
Bijoti nereikia - vikruolė saugi
Na, o apuokui, šią naktį, žarna žarną rys
+
Rugiuose, ties bedugne, buvai?
Ne, man labiau patinka keliai
+
Ach, kaip gera būtų pavirst
Kad ir muse
Pvz., ta, kur skrajoja bare
+
Išsisėmiau
Išseko šulinys jau įkvėpimo
Na ir puiku
Papildysiu jį taurėm aromatinio vyno