Pragariškos aistros

Išvalysiu krištolinę taurę
Ir su velniu gersime perpus...
Lašinsim lėtai raudoną kraują;
Jis vidurnakty pavirs vynu.

Bus puota Valpurgijos linksmiausia –
Raganos, velniai visi suskris;
Uždainuosim klykdami ir siausim,
Kol skardendami gaidžiai pragys.

Ir mylės kaip niekas nemylėjo
Niekas niekados lig šiol manęs.
Bet išnyks draugužis, pasiėmęs
Mano sielą, į juodas gelmes.