Mielas kaimas Poterõnys

Poterõnys,
Poterõnys,
Gyvos dar pagonės Onos...
Aria žemę ir akėja,
Pjauna žolę ir velėja.
Greit iš žygio vyrai grįš
Ir vaikus jos vėl gimdys

Poterõnys,
Poterõnys,
Poteriauja našlės Onos,
Bėgs sutikti jos kryžiuočių
Su pilnais midaus ąsočiais...
Sukalbės maldas visiems,
Ir gyviems, ir pakastiems.

Poterõnys,
Poterõnys,
Poteriauja vienos Onos –
Narsūs vyrai iškeliavę
Į vakarę prūsų šalį,
O sugrįžę vėl keliaus
Ir gudes į glėbį glaus...

Poterõnys,
Poterõnys,
Karaliauja kaime Onos.
Kažkur vyrai vėlei trankos,
Pasiilgę rusių rankų.
Prie totorių vandenų,
Kerta galvas su kardu.

Poterõnys,
Poterõnys,
Pro jų  langus žvalgos Onos.
Karžygiai ten prie Dunojaus,
Girdo arklius ir raudoja –
Gaila jiems kovos draugų,
Apgraužtų rujos vilkų.

Poterõnys,
Poterõnys,
Nėra vyrų. Geria Onos.
Nors ir akmenim čia lytų –
Ieško rinkoj jų Alytaus
Toks likimas, tik deja,
Nebegelbės jų svaja.

Poterõnys,
Poterõnys,
Greit paseno jaunos Onos
Vyčiai priešus nusiviję –
Žuvo stepėj Moskovijos.
Tie jau vyrai nesugrįš
Ir vaikų jos negimdys...