Šventosios Savaitės
Šeštadienio mišios,
Mums primena Jėzų,
Jo kančią ir mirtį...
Pašventinam ugnį
Ir vandenį skaidrų
Iš Šventojo Krikšto –
Jo Varpui suvirpus.
Velykos, Velykos,
Velykos ateina -
Joms giedame giesmę,
Dainuojame dainą...
Ir šiandien jau dega
Velykinė žvakė,
Velykų Vigilijai
Meldžiasi akys...
- - - - - - - - - - -
Velykos, Velykos,
Velykos atėjo –
Jos skatina žemę
Atgimti, gyventi...
Ir Credo, ir Gloria
Mišios gedėjo –
Gražiausi mūs žodžiai
Velykinei šventei...
Velykos, Velykos,
Velykos atėjo –
Gatves užkariavo
Margučių paradas.
Ir bėga ten jaunas,
Ir bėga ten senas –
Pražydo spalvingos
Pavasario mados...
Velykos, Velykos,
Velykos atėjo
Ir rieda margučiai
Į kalną, nuo kalno...
Margučių margutis
Visus nugalėjo
Tad neša gražiausią
Iškėlę ant delno...
- - - - - - - - - - -
Velykinės dienos,
Velykų Oktavos –
Aukojamos mišios
Ir Credo, ir Savos –
Šeštadienis Baltas,
Sekmadienis Baltas –
Mus skatina keltis,
Iš nuodėmės karsto…
Pelekiskiu Sirse yra ne Pelekiskiu Sirse. Sie kuriniai yra pavogti is Aldonos R., gyvenancios Merkineje, kurybos, paskelbtos vietineje spaudoje. Beje, uz siuos kurinius (bet neisdarkytus, kokie jie yra paskelbti rasyk.lt) Aldona R. gavo III-io laipsnio diploma Rytu Lietuvos literatu konkurse (berods 2008 metais). rasyk.lt puslapyje paskelbtu dzukisku kurineliu "Redagavimo" stilius bei bendravimo maniera su kitais rasanciaisiais, parodo jos buvusio pazistamo, kuris pas Aldona R. atvaziuodavo is Vilniaus, maniera - tipiska savimyla ir "poetu poeto" vizitine kortele. Tad si "pelekiskiu sirse" yra tas pat Juozupukas, kuris pats sau panegirikas rasineja. Iliuzija geros dzukiskos "kurybos" jis pateikia ne savo kuryboje, bet per plagiata...
Tai zinoti Jums geriau dabar, o ne po "meiles" priepuolio "sirsei"...
Juozai, maniau, kad atėjęs tik pasveikinsiu savaip su Velykomis, bet kažkoks nesusipratelis ir nedaaugelis jau tau parašė dveją.
Ir aš bažnyčiose retas svečias.
Betgi žinau, kad arkivyskupas Bačkis palinkėjęs:
„Beauštant Velykų rytui kilkime pabudusios dvasios gyvenimui, tirpdykime širdžių įšalą, gaivinkime apledėjusią sąžinę ir atleiskime vieni kitiems kaltes... Taigi rašau 5 ir linkiu ko geriausio. O mano nuodėmių neatleisk, jas išdeginsiu būdamas pekloje.
Čia norėjau tikinčiuosius supažindinti su Velykų liturgija, nes ne visi suvokia, ko eina į bažnyčią. Juk per mažai žinoti, kad Velykos ir kiaušinius reikia virti, dažyti, marginti ir baliavoti. Ar gi negražu kai tai daro ateistas. Tik gaila, kad vistiek iš "rašykų" nieko nepatraukia ir sustiprinto reklaminio poveikio pavadinimas. O sarkazmu ir ironija persipildęs esu, tik nenorėjau įžeisti tikinčiųjų (kurių matau čia nėra)jausmų.
Eilėraštis ilgas kaip ir liturginiai reikalai. Iš karto jį sunku suvirškinti, bet man mintys patinka. Nors kartą regiu panašų eilėraštį su tiksline, šventine rimtimi:
Šeštadienis Baltas,
Sekmadienis Baltas,
Mus skatina keltis,
Iš nuodėmės karsto...