Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Augo kartą toks vaikelis
Būdavo, su Saule kelias,
Skubinasi jis už klėties
Saulės kylant pažiūrėti.

Keliasi jinai iš miego:
Pieva šypsena nubėga.
Žolių ašaros didžiausios
Jos geltoną veidą prausia.

O vaikelis smalsiai žiūri:
Dėdės debesies kepurėj
Saulė įsitaisius rėtį
Ir kad ima lietų sėti.

Ašarėlės ridinėjas,
Kiemo taku slydinėja.
O papūtus pietų vėjui,
Ima ir staiga giedrėja.

Kiemo takas suboluoja,
Debesis iš aukšto moja.
Gležni žolynų žiedeliai
Šypsosi žvaliai prie kelio.

O vaikelis linksmas auga:
Saulė mažutėlį saugo.

2010

2010-04-02 10:27
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-26 18:38
Valdovė
Neblogas darbas:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-15 16:59
Irena Regina Merkienė
Švelniai ir meiliai parašyta. Nereikia jokių gamtosauginių pamokslų, kad pamiltum gamtą.Perskaitai ir pamatai fantastinį pasaulį mažo žmogučio akimis, pilnomis tradicinių agrarinės kultūros pajautų. Argi ne puiku:"Dėdės debesies kepurėj
Saulė įsitaisius rėtį
Ir kad ima lietų sėti"?
Neprikibsi ir prie eiliavimo technikos. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą