Augo kartą toks vaikelis
Būdavo, su Saule kelias,
Skubinasi jis už klėties
Saulės kylant pažiūrėti.
Keliasi jinai iš miego:
Pieva šypsena nubėga.
Žolių ašaros didžiausios
Jos geltoną veidą prausia.
O vaikelis smalsiai žiūri:
Dėdės debesies kepurėj
Saulė įsitaisius rėtį
Ir kad ima lietų sėti.
Ašarėlės ridinėjas,
Kiemo taku slydinėja.
O papūtus pietų vėjui,
Ima ir staiga giedrėja.
Kiemo takas suboluoja,
Debesis iš aukšto moja.
Gležni žolynų žiedeliai
Šypsosi žvaliai prie kelio.
O vaikelis linksmas auga:
Saulė mažutėlį saugo.
2010