Xix

Naktis-
dvilypėj sienoj.
turbūt?
vis dar?
tik laukimu?
gyva?
išprašo ten, kur tik sau noriu-
abejingumo dykuma...
Nusigaravęs audrų skonis
ir jokių burtų nebėra,
surinkčiau visa, panašiai į vieną
užkasčiau, tai naktiniam gaivume.
Neskauda, tik vis dar kartais gelia lūpas,
blakstienų tarpai vėl tušti...
Prie durų staktos pasirėmęs vėjas miega,
sapnuoja vienadienes plaštakes.