Gyveno karta geltonas begemotas vardu Puikis. Jis buvo storuliukas, nes vakarienei suvalgydavo šimtą šokoladinių sausainių.
Draugai begemotą vadino "zuikiu". Ši pravardė Puikiui prilipo per viena draugo gimtadienį, kada jis turėjo atlikinėt kvailą užduotį - visą vakarą stryksėt kaip zuikis.
Puikis gyveno vienas savo spalvotame pasaulėly. Draugus į jį įsileisdavo tik per šventes. Puikiui patiko vienatvė, jis ją mylėjo.
Ir vieną dieną nutiko baisus dalykas. Geltonas begemotas pametė savo dryžuotą kojinę. Ta dryžuota kojinė Puikio buvo pati mylimiausia. Puikis apsiverkė. Tiksliau jis verkė visą dieną, nes viena jo koja šalo, o kita buvo su nepradingusia kojine. Geltonas begemotas po dienos verkimo nebežinojo, kur dar jos ieškoti, ir...staiga skambutis į duris. Puikis atidarė savo mėlynąsias dureles ir žiūri - o gi ką mato?m?
Ooo! Puikio dryžuota kojinė gryžo į namus! Jis taip džiaugėsi, šokinėjo, net užsimovė kojinę ant sušalusios kojos, kad ana daugiau nepabėgtų.
Nuo to laiko Puikis labai saugo savo dryžuotas kojines...
šiek tiek primena donaldo biseto pasakas... arba plačiau žinomą keistuolių teatro spektaklį apie raganosį vakarienei valgiusį sausainius... pala, kas ten, papūga iš lovos trupinėlius rankiojo?.. nesvarbu... bet žavus kūriniukas...
na, tada aYšku. šiaip yra toks stereotYpas, kad visus kitus darbus reYkia mokytis atlikti, o rašyti moka kYekvYenas. koks taY absurdas, leYskite jums neaiškintY, neapsimoka}:)
daugiau tamstos rašalio... e, kūrinių nelYesiu, nebYjokit:]
jusu ziniai gerbemoji, esu pripratus ir prie pastabu.pati esu smuikininke ir patykek pastabu gaunu kiekviena diena.bet cia taip.cia inetas yr as rasau laisvai...istykruju net neatsizvelgdama y kazkokiassvarbias rasymo taysykles.as rasau kas man sirdziai miela...viska darau savo malonumui.
na matai, man jau nebėr kur;)) ale tikėjaus, kad autorė protingesnė pasidarys;)) o argumentas 'čia ne knyga, čia inetas, ir galiu rašyti kaip tik noriu' manęs neveikia. jei jau tekstą pateiki publikai, pasiruošk, kad jį vertins ne vien taip, kaip tau ir tavo draugams norėtųsi.
rašyti vaikams - tai nereiškia atsisakyti stiliaus ir literatūrinės logikos. kita vertus, pažiūrėjus į itin raštingą tamstos komentarą, galiu daryti išvadą, kad geriau nebus}:)
nors, kaip jau minėjau, šitame tektuky yra vienas dalykas - veikėjas. tai nėra taip mažai. bet jei manai, kad to pakanka, tai sorius...
blin, ir kur logika - taip džiaugėsi, kad net apsimovė kojinę. o mažiau būtų džiaugęsis - būtų ją iškepęs, ar gal sode užkasęs? pradžia visai nieko neduoda. kojinė neaišku, kaip dingsta ir kodėl atsiranda. čia yra tik veikėjas, nei siužeto, nei idėjos nėra. va taip va. ir kojinės nebūna 'mylimiausios':}