Išsiblaškymas

Saulei tekant,
mėnuliui leidžiantis -
dvi, baltos tavo krūtys...
Rankos,
bandys duris atsklęsti.
Į atmintį, tą kruviną,
raudoną, purpurinę -
renkasi,
tie baisūs paukščiai -
panorę,
mūsų Ateitį sulesti.

Rašau rytais,
užgulęs rankom stalą -
vanduo, ruduo,
rašau -
ir per daug išsiblaškęs,
ir per daug susikaupęs -
rašau -
jau šaltas mūsų patalas,
ir manęs nedžiugina,
nejaudina -
vienišas jos protas.

Ir aš rašau -
akis, nuo seno stalo,
vos pakeliu
į tą ilgesį savotišką,
beprotišką.

O, mūsų kabaretas,
o, mūsų internetas -
taršo, naršo -
mūsų paskutinį pokalbį,
tą, paskutinį,
mūsų pokylį.

Ir, aš rašau -
atsargus, žiaurus,
prieš tave klaupiuosi,
ant kruvinų kelių -
- Sužaiskim,
paskutinį pokerį.

Anksti keliamės -
saulei tekant,
mėnuliui leidžiantis.
Įtraukiam,
po šalto oro gurkšnį
ir ilgai - mieguistomis,
nuskriaustomis akimis -
į Dievo dangų spoksom.