Nuramina paguodžia žodžiai
Godžiai klausantis vėjo kalbos
Siluetas šalia vis boluoja
Odos poras gaivina vėsa
Gatvinėju senamiesčio akmenys
Jau sukruvino pėdas
Basnirčia į pavasarį
Dar nuoga
Dar nuoga
Dar nuoga
Bejausmės būsenos narvelį palikau
Iki pavasario buvau save įkalinus
Namų fasadai žvelgia į mane keistai
Nusimečiau ir prietarus ir gėda
Aš geltonos ieškosiu
Gal dar įsileis
Tik geluonies tik geluonies
Skaudi kalba pasiekia
Varpo dūžiams skambant
Sudužo atplūstančio jausmo banga