Mano tylintis brolis

Šį vakarą
Prisiglausiu prie tavęs,
Mano tylintis broli eilėrašti,
Pasiguosiu aš tau
Praradimais ir sielvartu,
Neteisybe ir širdgėla, -
Vakaro vėjyje
Taip neramu ir gilu.
Be tavęs aš viena
Tarsi elgeta klūpočiau.
Vėl dėkoju aš mūzai,
Dėkoju už savo likimą -
Su tavim, mano broli eilėrašti,
Neteisybė visai nebaisi,
Nes tu saugai mane
Ir todėl suprantu,
Kad pasaulis gražus,
Nuostabiai gražūs slėniai jausmų,
Saulės ašaros ir aptemimai....

                    ***

Tai jau ne broliai susėdę už stalo
Mąstė savo bukom galvelėm,
Kaip sutvarkyti viską lig galo,
Kad nebeliktų baltų avelių,
Tokių, kur ganos po juodą pievą,
Jų nepažintų velniai ir Dievas.
O, juk nežinot liaudies patarlės-
Vieniems nueinant, kitiems pareinant...
O, dar atminkit patarlę kitą,
Lazdos taipogi galai du esti...
Vieniems nueinant, kitiems pareinant....