Svajos apie haremą

Kartą svajonės nuplukdė mane,
į didelį sodą Haremo šerdyje
Gražumas gėlių ir žydinčių vaisių
Net kvapą užgniaužė nuo aromatų svaigių
Paukšteliai čiulbėjo ir pasakas sekė
Klausiau širdimi šechrezados eilių.
Ir kalbanti paukštė, spalvotų plunksnų
Man pasekė vieną, gražiausią iš jų
Apie sultono įkaitusį kūną
Meilę aistringą tarp trijų jo žmonų.
Jie buvo vergai, tos aistros neužgęstančios
Ir meilės žaidimams nebuvo ribų
Mylėdavosi pievoje tarp medžių kvepiančių
Stebint eunuchams, jų vyzdžių tamsių.
Kol viena iš žmonų, jauniausioji Hana
Pamilo eunuchą... ir čia pabaiga...
Ne pasakos, bet čia svajonės pešasi
Aš vietoje Hanos, sultono žmona:)