tavo skysto mėlynumo aky
supas mažytis ledukas
ir tik potvyniais žvilgsnių
tu išdžiūsti kad paliesti galėčiau
žolėtą kaktą raukšlės botagėlį
minkštuosius tinklus
paklydusią skruzdę
kurią dar piešiu
su drebančiom saujom
aviečių plaukelių
ir tyla debesim susitiksim
aš tapytojas savo narvelio