Tyliai slankioja bundančios mintys,
Jau norėdamos veržtis laukan.
Sunkiai plaka sujaudintos širdys,
Parsidavusios naujajai vilčiai
Ir suderintai judesio rimčiai,
Pasiruošusios lėkt pragaran.
Išmylėkime meilės lopšelį
Dėl naujosios gyvybės būties.
Atiduokime viską pasauly,
Visą sukauptą aistrą ir meilę
Pamiršę ir skausmą, ir baimę
Dėl plakimo trečiosios širdies.
Nuodėmingai beprotišką naktį,
Po dangaus sunkiais debesim,
Parduokime velniui vienatvę
Su paklydusiom savo mintim,
Kad galėtum susirgti manim –
Aš taip trokštu susirgti tavim.
Ir nuo šiol privalėsim gyventi
Su naująja, šiąnakt sukurtąja,
Ir Dievo, ir Velnio skirtąja,
Mūsų meilės trečiąja širdim.