šiaip gražus eilėraštis, tačiau manau, kad reikėjo kiek labiau pasistengti renkant žodžius, nes efekto nesukelia tokio, kokio gal būt buvo tikėtasi. šis eilėraštis atrodo labai rūtus, o ne verčiantis mąstyti. jis labiau kelia šiurpą, nei susidomėjimą...
Jūra ir žmogaus emocija labai puikiai atsiskleidžia Maironio "Nuo Birutės kalno".
pavargę pėdos - turi būti pavargusios, kai kur ne vietoje kirtis, kas neišgelbsti ritmo, nemotyvuotas esamojo ir būsimojo laiko kaitymas.
Ir labai labai nuvylė: žiūri nebyliai, nes tai ts pats, akip Coca-cola>kartojama daug ir ne vietoj.