Aš vėlei tavo ošime,
Bičiuli mano, šile senas.
Pušų vainikais moji man: eime,
Kur mano nerimas gyvena.
Ir lydi medžių brolija
Į eglių prietėmą slėpingą.
Girdžiu, kaip metai sukas rievėje,
Kaip skruzdės po darbų suminga.
Ir stoviu vidury žalių stebuklų krašto.
Klausaus vargonų gausmo sidabrinio,
Ir pinasi į neregėtą raštą
Diena, šilojai ir gimtinė...