Rožė

Kraujas akyse
Neviltis širdyje
Dar viena diena
Kurioje nėra tavęs šalia
Vienatvė atsispindi gėlėje
Ir bagalinė tuštuma
Lyg praraje, kuri įtraukia
Rožę raudoną, lyg kraujas.
Širdis sustos
Tik liks raudona rožė
Ir tavo šypsena,
Raudona rožė viena.
Tarsi mirti palikta
Netrūksta jai nei tyro oro,
Nei saulės šilumos,
Nei prisilietimo vėjo.
Ir kartais nori vienumos
Tačiau jai reikia rankų švelnumos,
Kad jausti galėtų, kad šaltyje nevirpėtų.
Kad gyvenimas ilgesnis ir gražesnis būtų.
Ir dienos prasmės įgytų
Kad rožė nenuvystų ir dar gražiau pražystų.
Tu neišgirdai jos, tos vienintelės gėlės.
Tau skirtos ir tokios artimos
Tik kaip sapnas prabudai ir viską užmiršai.
Ir nebesupratai tikri tie tavo jausmai
Ar tik užgaida slapta tik tikslas begalinis
Ir nepasiekiamas troškimas.