rytas

Pabudau kvepiant rytmečio kavai
Pinant saulei gelsvąsias kasas
Pajutau šiltas lūpas ant veido
Ir švelniausias pasauly rankas

Nors karalius miegų nepaleido
Audė minty svajonių rūke
Minutes kažkas rijo be saiko
Bet kažkas bandė gelbėt mane

Koks gražus apgaulingas pasaulis
Be sparnų tartum paukštis jauties
Įstabiausius ten vynus ragauji
Ir brangiausius ten rūbus velkies

Nenuspėjamos mintys nutolo
Pradangindamos rojaus vaizdus
Kai pro atvira langai įskriejo
Šuns lojimas iš kiemo duslus

Supratau jau išaušo rytojus
Ir kava jau garuoja gardi
O princesei į veidą bučiuojant
Pajutau vien palaimą širdy