Bulka rašo haiku bet berašydama persigalvoja ir parašo siaubiaką

Mano mieli troliai mumiai
Parašysiu haiku jumi
Šiek į tvorą tiek į mietą
Net ne haiku o sonetą

Nei per ilgą nei per trumpą
Apie diedo nosį kumpą
Jo žmonelę parazitę
Ir dukrelę jų Marytę

Mėgo ji rašyti pseudomokslinę siaubo literatūrą
Grafomanijos priepuolių kankinama
Paveiksluodavo voragyvius po to
Kurdavo ritualinį laužą kuriame
Degindavo fantikus pagamintus
Iš nevykusių haiku juodraščių

Dūmai kildavo į debesis ir juodas lietus
Pliekdavo žemę septynias dienas ir septynias naktis
Po to paklaikęs juodas šuva atnešdavo laikraštį
Ir viskas nusidažydavo juoda kaip tamsa spalva
Po to Marytė parašydavo naują istoriją
Ir šis košmaras kartodavosi vėl ir vėl...