Figūros

Gal
    tik
        mažais
taškeliais
                  netaisyklingais
rombais
        kvadratėliais
įkyriame
              kasdienybės
paveiksle
    nuolat
        besikartojančioje
dienoje
ar
  nakties
        sutemoje
                liks
    mirguliuoti
mūsų
          pėdsakai
Ir
    minės
              kažkam
            kad
būta
    gyventa

Prisiminimai
      supsis
ir
      supsis
                erdvėje
            lyg
žuvėdros
      besikaunančios
            vėtroj
lyg
  seno
malūno
          sparnai
audros
          išsukinėti
      vėl
verčiantys

      kelti
          klausimus
kodėl
        kam
            dėl ko
būta
      kurta
            mylėta
galiausiai
        šukėm
subyrėta
       
             
Atsako
        niekas
                    nelaukia
gal
    tik
        Tu
bet

          žinai
  vėl
          lyg
medus
          nuo
                korių,

  varva
          melas
              lūpomis
          melas
                kuris
  nepalieka
                  vilties
Tik
prisiminimų
    figūras
        kažkur
          išsidraikiusias
                        erdvėje.