Aš gimstu pasaulyje tik tris kartus -
Dugne pasaulio vandeningam...
Nebūna žemėj šaltis man baisus,
Kai stingsta ežeruos žiedynai...
Gimstu pasaulyje, tave matyti,
Sustojusią po raustančiais vyšnynais,
Tik tam, kad žiedlapiu pavirtus
Tave paliesčiau, krisdama žolynan...
Gimstu po akmeniu įstrigus
Ir šaukdama tave ateiti,
Tavam delne – mana gyvybė,
Priglausk, kad niekad nepradėčiau verkti...
Šiandien gimiau nudžiūvusiu rožynu
Širdin įspaustu žmogišku padu
Ir nežinau, kur lietūs lyja,
Nes čia tik sausros alina lapus...
Linguoju vainikus nuleidus,
Sulūžtu dar kelis kartus,
Nėra rasos, kuri nuplautų,
Šalia numirusius drugius...
Šiandien gimiau pajuodusiu rožynu,
Kuriam varnėnai sukasi lizdus,
Tu atėjai tik jiems išskridus,
Kad gimčiau dar kelis kartus...
Žmogum aš gimsiu tūkstantis devyni šimtaisiais metais
Tave mylėt, kad pabučiuot galėčiau,
Visus paliksiu, kad tave išvydus
Numirt laiminga sugebėčiau.