(Skausmas. Ramybė ir Laimė)
Kai sieloj ramybės neranda
Dievo maža kibirkštis,
Tikėjimą meile atranda
Laisvės ištroškus širdis.
Lyg niekada dar nebuvo
Sieloje taip neramu
Viltys lyg upė išdžiūvo
Liko tik žymės krantų..
Ašaros rieda lyg lytų,
Kraujo pilna ši naktis
Net lubos raudonos iš plytų
Skauda širdį - turbūt pilnatis..
Neegzistuoja šešėliai jau laiko
Kai sieloje šitaip tylu,
Širdis tuščia - tarsi vaiko,
Tarsi Dievas - toli nuo namų..
Tikėjimas. Laisvė ir Meilė -
Tai ritmas, kuriuo plaka širdis.
Tai Skausmas. Ramybė ir Laimė,
Kurių kupina ši naktis..
Tuštuma visur vėl aplinkui
Šalčiu vis alsuoja širdis
Įdomu: ar Taize keliauninkui
Pažįstama skausmo šalis?
Gal tik Meilė valdo pasaulį,
O Tikėjimas vienija mus..
Galbūt Laisvė - gyventi po Saule,
O Dievas - tik kuria.. jausmus..