ech

Anuomet būdavo per balta sniegą
Prastaugdavo pilki vilkai,
Būriai sušalusiu pelėdų
Medžioklėn traukdavo liūdnai.

Ir būdavo užšąlą upės
Prarydamos net eketes lengvai,
O prie kalėdinės eglutės
Svajodavo maži vaikai.

Atsimenu ir tyra juoką,
Pakalnėn skriejančias slides
Kai ant kalnelio susimokę
Draugai paspęsdavo pinkles.

Ir besmegenį kiemo sargą
Su morka ir anglių sagom.
Mažų paukštelių pikta barnį
Lesykloj vargusių dienom.

Girgždėdavo nuo pikto šalčio
Pačiūžų raižyti ledai,
Ant tvenkinio, prie seno valsčio.
Ech, rodos viskas taip senai.

Ir kai žiema kaskart išdrįsta
Barstyti sniegą padrikai
Vaikystė rogėmis sugrįžta
Miegojusi palėpėje ilgai.

Vaizdai vaikystės vėl pražysta
Su skausmo lašeliu širdy,
Parduotos jaunos dienos vysta,
Žilo senelio kambary.