Žęmę užklupo staiga pilnatis,
Ir papūtė vejas nerimąsties.
Kur ta tyla kur vilnijo prieš tai..?
Kur ta ramybė pradingus taip greit..?
Štai papūtė vejas ir saldžiosios miglos-
Apgaubė žemę, rūkas vos vos.
Žvaigždės paleido meilės kerus-
O mėnuo žiūri, kas toliau bus.
Medžių lapeliai drebėti pradėjo,
Ir prašė gaiviosios rasos.
Išgirdus tai saule pramerke akis-
Ir gavo pradingti nakties pilnatis.