Akmuo - ramunė

Rymau prie seno
ilgo amžių tako,
žmonių praeina minios
pro mane.

Esu akmuo,
bet niekas to nemato,
todėl vadina kartais
ramune...

Anksčiau pykau
dėl masinio aklumo,
kol kartą -
protingiauisias iš visų,

atbėgo šuo
ir tik trumpam suglumęs,
pakėlė koją...
(juk akmuo esu)

Toliau rymau
prie seno ilgo tako,
praeina kitos minios
pro mane,

bet nepykstu,
kai niekas nepamato,
ar pavadina kartais
ramune...