jau išgertą

Jau išgertas saldusis nektaras
Ir artojo vaga praminta.
Į senyva ir drebančią ranką
Įsirėžus rožančiaus malda.

Vėjas tyliai įskridęs pro langą
Glostė veidą šilkine skara.
Ir iš sielos gebėjo ištraukti
Pirmą meilę kuri pamiršta.

Iš pageltusių nuotraukų verkė
Atminimas kaip ledas slydus.
Ir subadė pavargusią širdį
Ryto mirusio kvapas gaivus.

Nepažinęs takų kuriais bėgo,
Negirdėjęs paukštelių giesmių
Ir mūvėjęs netinkamą žiedą
Atpažino, kad jau per vėlu.

Jau išgertas saldusis nektaras
Ir artojo vaga praminta.
Liko dienos kuprotos ir šaltos
Ir sulinkusi beržo lazda.