Tuk tuk tuk

Aš atveriu duris į savo širdį,
O tu man prikiši, kad rankenos dulkėtos,

Po to sugniaužęs kumštį tartum skydą,
Ramiai atremsi mano mestą plytą.

Ir prieš užverdama vartus,
Nepamatysiu kaip akis krauju pasruvs.

Tuomet iš nekaltybės bokšto mėlynom akim,
Pažvelgsiu besilaukiančiai tavin,

Stovėsi ten parimęs išdidus,
Lyg būtum nukovęs princesių šimtus.

Aš smeigsiu tau durklą ir ietį, ir kardą,
Už tai, kad pažįsti tik meilės vardą.

Galiausiai, krisi veidu į purvus,
Sugniaužtas kumštis vis dar tavo bus.

Neatsigręžusi suklupus ties durim,
Aš glostysiu save ilgom naktim,
Kol tyliai pasibelsi į vartus?

Žinau, tu leisgyvis ir to nebus.

Tuk tuk tuk.