2010 03 02
Degam, kaip žvakės,
Pakvimpam akimirkai medumi –
Paragaujame vaško.
Nespėjam atsidūsėti... ir STOP.
Ant liepsnelių vos žėrinčių,
Šerkšnas nupuola trumpam,
Taip bučiuojasi debesys...
O atrodo kaskart vis kitaip.
Mes kaip žmonės palaukės gale,
Kaip tylinčios kalvos, sau riogsom
Toli horizonte ir virpantys glaustomės.