Varveklių ašaros. Šviesėjantis dangus.
Ir kūdikių veideliai smalsūs, sekantys vaizdus pro vežimėlių
Spūstį, kai mamos šypsos į akis ir kviečia kovą neužtrukti.
Išmirkę odos batai. Susigėdę kailiniai.
Net vėjas nebe gelia – glosto švelnumu, ir nežinai, kodėl
Siela ne džiaugiasi, bet gūžias nuo glamonių atvirų.
Jau ryt pavasaris. Bet man – vis tiek ruduo.
Ne polaidžio upeliais greit almės vanduo, bet naktimis
Ir vėl barbens lietus, taškydamas vos gimusias viltis.
na man taip graziai ir linksmai prasidejo eilerastis :) taip norejosi kad ir butu toks smagus visas iki galo :) kita eilerasti smagu idekit ;)specialiai pavasario proga :)
Var-var-var pavasaris
Varva varvekliai,
Tarsi ašaros,
Šviesėjantis dangus,
Tai dar gi ne
Pavasaris...
Dar gili žiema,
O kur dar vasaros?
Vadenis gaubia ledas -
Dūsta žuvys.
Ir kovas
Po juoda skraiste gedi...
Gal ir nebus šiemet pavasario?
Na ir tenebūnie,
Apsieisime be jo...
Bet vis tiek bus vasara,
Bet kada?
Gal tik kitąmet,
Nes dar net ne pavasaris,
Dar tik vasaris,
Dar žiema -
Vis tiek,
o Viešpatie,
Išjunki šviesą
Tunelio gale...