Dar ir tada

Dar tada

Ant Tavo vardo nusileido vasara,
gilias raides paglostė pirštais geltonais
tokia, kur žaidė Tavo skruostose senai-
dar ir tada, prieš šimtą vasarų, kai buvome vaikai

Bet aš tikiu-Tu grįši, nors ir neįspėjai,
išeidama tik Tau težinomais takais...
dar ir tada tikiu Tavim, žinau ir Tu tikėjai,
kad mūsų meilė nepavirs vien pelenais

Ir nors neatsakai, dar ir tada šaukiu Tave netekęs kvapo,
ir kartais jau nebetikiu-tikiu kad nebėra Tavęs...
dar ir tada klupėdamas meldžiuos ant samanoto tako,
dar ir tada, kai vėjas Tavo kapo užpučia žvakes...

2010/02/26