Vakaras, kaip nuotaką,
atsiveda naktį.
Pristato, supažindina.
Naktis iš karto nekviečia
į savo svaigiai saldų glėbį:
dar pasimaivo, nesiskubina...
Tik labai pamažu, tik labai
atsargiai veda svajonių takais,
veda ir gundo, gundo ir veda...
Pasijunti tarytum eitum
aštriais peilio ašmenimis:
vienoj pusėj, dalis dienos -
realybės,
kitoj pusėj, visai kitas pasulis,
tas kurio taip troškai,
taip ieškojai ir niekaip
negalėjai surasti.
Krenti į prarają. Baugu!
bet sugrįžti atgal nenori...


bitele









