Gamtos stebūklai

Kokia graži antai gamta, kai jaunas vėjas šoka tango,
kai ritasi banga balta, kai braunasi lietus pro langą,

Sūpuojąs gėlės nepaliestos, spalvų kerais žvilgsnius supyne,
kai saulė sukasi per sviestą ir glosto pirštais man krutinę,

Lai keičias viskas, sukas ratas, ir vėl ilgėja mus šešėliai,
nes žiuri ateitin ir matos, ranka pasiekiami padangių mėliai,

Kai pavasarėjant tirpsta, ledai kur vakar upes kaustė,
kai gimsta rytas ir vėl miršta, kai magija prie laužo snaudžia,

Kaip baltą pakeičia žalia, ruda, ir kaip sidabras sruogoj lieka,
Ir supranti kad laikas eina, bet laiko šio tu neiškeistumei į nieką,