vienu du

Prisidengus žvaigždėta skara,
Žemę girdys ramybė, tyla,
Ir tik mėnuo tarp medžių aukštų
Švies man šiąnakt iš tavo akių.

Greitai skris dangumi kometa,
Bėgs minutė viena ir kita,
O aš tirpsiu tavam bučiny
Kaip žvakutė besotėj nakty.

Vėjas švelniai paglostys sparnais,
Pamyluos ir nubėgs ajerais.
Girgžtels šulinio svirtis toli,
O aš jausiu tave taip arti.

Taip arti kaip diena prie nakties
Glausiu švelniai tave prie širdies.
O tas aidas kartos dar ilgai,
Kad aš myliu tave amžinai!