Šventė

Sklaidau,
senus, naujus -
senos knygos puslapius.
Lyg būtų - javapjūtė,
ar šienapjūtė.
O, nuo upės,
kyla tirštas rūkas,
o aš, po sunkių darbų,
po slogių,
nakties sapnų -
nekaip jaučiuosi -
lyg būčiau nukirtęs,
musmirę, pasipūtusią.

Lyg būčiau, rimtus,
nerimtus darbus,
dirbti pradėjęs.
Geras, negeras
mintis pasėjęs.
Artinas,
dviejų tūkstantųjų,
rugsėjis,
radiaciją sėjantis.

Sakiau,
sukviesiu -
visus draugus, gimines,
į senų, jaunų,
medžių pavėsį,
į savo žydinčias
lankas, sodus.
Visus sukviesiu,
nė vieno nepraleisiu,
nepanardinęs,
iš vieno karto -
į politiką, poilsį.

Alaus, vyno -
nepagailėsiu.
Geras, negeras mintis,
pasėsiu,
o kai kurias,
lyg sausas šakas -
nugenėsiu.

Vienas, prie kito
glausimės -
keistus garsus,
gaudo ausys.
Žydi plaukai, laukai,
žylančios ievos.
Kopūstų plantacijos,
bulvių vagos. Pašlaitėj -
purienos, pienės.
Begalinėse platybėse,
šimtai, tūkstančiai
žvaigždžių -
po šitiek metų,
mintys, lyg ašaros,
išsiliejusios,
lyg pavasarinės upės, lomos,
lyg vedžiojamos virbalais -
ratų stipinais -
staltiesės lininės.

Susipins,
susikryžiuos,
kelių, kryžkelių,
rankų, kojų - linijos,
susikertančios -
Likimų linijos.

Ir nutols, pralėks, praeis,
dviejų tūkstantųjų,
rugsėjis -
visų širdyse, sielose -
Baimę, Nerimą sėjantis.

Vyną, alų gersime,
valgysim vaisius -
raudonuosius, geltonuosius.
Po ąžuolais, uosiais,
ant senų,
sutrešusių suolų,
su senomis knygomis,
rankose.

Ten, kur vaikai,
seniai renkasi -
dunkso seni -
akmeniniai, mediniai,
kryžiai, kryžiai...
Po ąžuolais, po uosiais.
Nutols rugsėjis -
kviečiantis
į paskutiniąją puotą.