Pelekiskiu Sirse yra ne Pelekiskiu Sirse. Sie kuriniai yra pavogti is Aldonos R., gyvenancios Merkineje, kurybos, paskelbtos vietineje spaudoje. Beje, uz siuos kurinius (bet neisdarkytus, kokie jie yra paskelbti rasyk.lt) Aldona R. gavo III-io laipsnio diploma Rytu Lietuvos literatu konkurse (berods 2008 metais). rasyk.lt puslapyje paskelbtu dzukisku kurineliu "Redagavimo" stilius bei bendravimo maniera su kitais rasanciaisiais, parodo jos buvusio pazistamo, kuris pas Aldona R. atvaziuodavo is Vilniaus, maniera - tipiska savimyla ir "poetu poeto" vizitine kortele. Tad si "pelekiskiu sirse" yra tas pat Juozupukas, kuris pats sau panegirikas rasineja. Iliuzija geros dzukiskos "kurybos" jis pateikia ne savo kuryboje, bet per plagiata...
Tai zinoti Jums geriau dabar, o ne po "meiles" priepuolio "sirsei"...
Rarotai - bažnytinis terminas, tai yra ankstyvosios advento mišios, kurių metu sužiebiamos visos altoriaus žvakės. Net gi pasakymas būdavo, kai balanų (pokario)deginimo metais, jau atsirasdavo žibalinės lempos su apvalia dagtimi, taip pat ir karabidinės, jos ypač šviesiai degdavo, , tai užėjęs kaimynas nustebęs pajuokaudavo: "Na, kas čia pas jus per rarotos? Sakau, gal pagrabas, ar veselija?". Kaimiečiai vadindavo -rarotos, žodyne rašoma - rarotai. Aš užrašiau kaip tėvai vadino. Dėkingas esu už domėjimąsi...