o geismas buvo sklidinas taurus bekraštis
išglostyt liūdesį tavo pasvirusių pečių --
dar žvilgsniams nesudegus palikai vienatvę --
nedalomą -- jos tylą tarsi pirmąkart liečiu
Geismas buvo ir kur jis dingo, ar jis išlygino gunktelėjusius (nuo geismo?) pečius? Ar būtina visas žmogiškąsias biologines fizines linijas analizuoti, kad neįvykęs geismas išglostytų liūdesį gunktelėjusių pečių. Kažkokia sujaukta fantasmagorija. O ir papildymas dar žvigsniams nesudegus palikai vienatvę (ar čia jaučiamos metaforos?). ir t.t. Man atrodo. kad tai žirgliojimas žagaryne, kalbant metaforomis... Ir paskutinis įdomiausias, žinoma suprantamas tik autoriui (bet kažkodėl publikuojamas visuomenei), ieškančiam pagarbos savo kūriniui: "jos tylą tarsi (tarsi-kam tas tarsi?) pirmąkart liečiu". Ką visa tai gali reikšti šitame mikroskopiškame žodžių junginyje, švelniai kalbant, manau, kad tik vieną-neišsisėmusį geismo bekraštį taurumą. Ar gal dar ką nors?
Geismas - taurus, nes neišsipildęs:)) Pečiai - pasvirę (į priekį), šiek tiek gunktelėjimas jaučiasi, nenorėjau gilintis:)) Visa poezija kalba į tuštumą, gerbiamasis/gerbiamoji, nes dažniausiai taip, kaip ji turi būti suprantama, ji yra suprantama tik pačiam autoriui, skaitytojai gali tik nujausti ką čia tas ar anas autorius ta ar ana metafora norėjo pasakyti:)) Nebent fiksuotų, sektų jo biografinius momentus.
Sudėtingas kalbėjimas į tuštumą: na gal geismas ir gali tapti "sklidinas netgi bekraštybe", tai panašu į matematinę sąvoką "begalybė", tai pakaktų ir vieno šio žodžio, bet gal tai nebūtų poetiška? Ir gal nebūtų tauru? Taurus geismas. Ar todėl, kad jis begalinis, ar todėl, kad nesuvisuomenintas, bet privatus? Ar visada geismas taurus? Ir kodėl pečiai pasvirę, jie gal (biologiškai) daugiau nusvirę negu pasvirę. Ir kai pradedi aiškintis žodžių prasmes dingsta visa poetikos įtampa, labai dažnai suprantama tik vienam autoriui.