Kelias į kalną

Rudas pilkis nurantytas arklio ratais,
Giliom šerpetom duburius giliausiai įgremžęs,
Prie nupuolimų ir vilčių pripratęs –
Pagarbintas buk Viešpatie per amžius.

Miško lankas išsinėręs narčiai žvalgos,
Kalno molį kamienų strypais išilgai suraižęs,
Šalnom užsidegęs mėlynas dalgis,
Vasaros žalią likutį vis laižo.

Tako brasta nubėgiota rudo skausmo,
Tempia žmones kasdienė toluma bekraštė,
Vasaros giesmių sočiai prisiklausęs,
Tarp akmenuotų kemsų įsirašė.