Kai miestas vakare aptingsta,
O skersgatviai apšviesti balzganai,
Šviesa žibintų,
Ir visos gatvės praeitim atgimsta,
Pavargę snaudžia varpinių varpai.
Man rodos į mane prabils
Akmuo iš gatvės veidu netašytu,
Kad aš galėčiau viską aprašyti.
Tačiau...
Būty paskendęs laiko nerandu,
Ir nežinau kaip širdį išsakyti...
Prie Aušros Vartų vakare nešu,
Aš savo sielos trupinį mažyti.