Raudos kurios niekam neruprjo

Žiema, pavasaris, vasara, ruduo.
Tai visai nesvarbu, kai žinai kas tavęs laukia.
Pasiiėmės ginklą į rankas.
Eini žūdyti visai nekalto.
Bet kas tavęs klausią?
Kaip tu jauties ir apie ką galvojį?
Prisiminimai gelę širdį apie šeimą, draugus.
Tavęs jau niekas nebelaukia, nes nera kur...
Šeima, draugai, kaimynai.
Išvažiavo į kelionę už bilietą sumokėją krauju.
Niekam jie nebuvo reikalingi, kaip ir tu.
O tokiu, kaip tu buvo milijonai...