Šiandien ryte,
Tu pagalvojai
Puse devynių
Tikrai apie mane.
Vos tik nebyliai
Ištariau Tavo vardą
Akimirksniu žagsulys
Prapuolė iš karto.
Ausys užkaitusios,
Skruostai degė liepsna,
Kas per mintys
Sukosi, brangute,
Tavo galvoje.
Sekmadienio rytas...
Dar tik
Trisdešimt minučių
Po aštuonių,
O miegas pabėgo,
Neužmerkiu akių.
Dabar aš jau lankau Tave,
Glamonėju, bučiuoju svajose.
Nepyk, jei žagtelėsi trupučiuką,
Ką tik įbėriau bučinuką
Į švelnų skruostuką.
Lankau Tave
Ryte, diena ir vakare,
Pasistengiu atbėgti
Ir saldžiame sapne...
Žagsi?
Tikiuosi nepyksti?
Nepyksti, leidi būti šalia?
Ir vėl žagsiukas,
Kur mano
Arbatos pilnas puodukas?
Gurkšnelis, antras ir trečias,
Ir dar trisdešimt trys...
Ik, ik, ik... užpuolė žagsulys.
Ne, nesakau, kad nemalonu
Ištariu Tavo vardą balsu.
Štai ir viskas tvarkoje,
Gera, malonu,
Šilta širdyje –
Juk tu galvoji,
Tikrai galvoji
Apie mane?