Demonų skliaute yra maža
Maža mergaitė su kupra
Ji juokiasi plonu juoku
Kai kas ją tampo už plaukų.
Ji miega tik anksti ryte
Kai gieda jos gaidys narve
Sapnuoja ji sukubą
Sapnuoja ji save ir puošias ji :
Antra kupra, antra galva…
Bet šypsena josios veide
Nedingsta niekuomet, ne ne
Ne klounė ji, tikrai
Tik ją vadina taip vaikai
Kokie raukšlėti jų veidai !
Armonikėle ji lūpom groja
Ir šlykštūs tie vaikai jai ploja.
Tik va bėda, kad iš tiesų
Ji groja peiliuku aštriu,
Brūžuoja sau per lūpeles
Toookias plačias, tokias jaunas
Ir šypsena nuo pat ausies
Ligi ausies…
Ją puoš ilgai… iki mirties.