Padavėja

Lengvu padėklu nešina,
Liekna, grakšti, žvilgsniu ugningu,
Palietus šypsena žavią,
Pastatė taurę iškilmingai.

Ir savo žvilgsniu atsainiu,
Strėle į širdį man pataikė,
Ištarti žodžio negaliu,
Žvilgsniu užbūrus mane laikė.

Kada jinai lengva ranka,
Paduoti taurę man norėjo,
Mane nupurtė drebulys,
Taurės pakelti negalėjau.

Kada aš taurę kelt bandžiau,
Iš jaudulio ranka virpėjo,
Draugams aš nieko nesakiau,
Kodėl man vynas išsiliejo.

Dar kartą čia aš sugrįžau.
Žvilgsniu sutikti ją norėjau,
Gal būt per daug ilgai delsiau,
Nes ji kitus žvilgsniu žavėjo.