Tai buvo mintys-kur apsėjo mano sielą
tada, kai pirmą kartą pamačiau Tave sapne,
tada, kai lietumi suvilgei mano uždarytas lūpas,
ir saulės spinduliais apakinai mane.
Tai buvo muzika-ta-kur žadino gyventi,
kur liepė niekad nesustoti ir neatsigręžt atgal,
svajoti, siekti, o suklupus keltis,
tada apsėjai mano tuščią sielą ir aš viską supratau.
Aš žvaigždėse ieškojau Tavo gėrio veido,
žaibais perkūnai tamsią naktį rodė kelią į Tave,
aš ilgesiu klejojau tarsi aidas,
daug saulių kilo ir mėnulių leidos mano danguje.
Aš bėgau griūdamas-aš bėgau tarsi vaikas,
delne tvirtai sugniaužęs savo svajones,
aš bėgau-daug šalių ir miestų keitės,
Kol Tu nepasirodei mano kelyje.
Tai buvo tyras angelo prisilietimas,
tai buvo niekada nesudainuotos eilės,
tai buvo plakančios širdies krūtinėj jausmas tyras,
tada, kai supratau ką reiškia žodis Meilė.