Pusiaukelėj

O už jūrų -
jūros, marios.
O už posūkių -
nauji posūkiai.
O žvaigždės,
mažos, didelės,
už to nepermatomo
pylimo.
O kas laukia,
sulaukus mylimo.

O liepa,
o rugsėjis -
šienauti vėlinamės...

O mūsų eilėraščiuose,
romanuose,
užmūryti sniegu, šerkšnu,
žiemiškos poezijos -
langai, sienos.

Šienauti vėlinamės,
net smagu, net graudu -
susirinko vyrai,
iš visos apylinkės.

O žvaigždės,
dar tebeplevena,
o langai,
dar tebeplieskia,
ir dalgiai,
tebežvanga,
o ir kojos,
nesenos.

O mūsų eilėraščiuose,
o mūsų romanuose -
vaisiai maži, apvalučiai -
dvylikos gramų.

Dar neišmėginome laimės,
dar teletaipai,
pilni telegramų.
Dar stovi,
ir kažko delsia,
vis dar laukia -
gražiai pražilęs,
ir gražiai šerkšnu pasidabinęs -
laineris.

O už posūkio,
nauji posūkiai.
O už šmaikščių posakių,
nauji posakiai -
minčių, žodžių pylimai.

Dar nenušienautos,
kūrybinės pievos -
sapnuose, prisiminimuose.