nerami

kur dingo aš kuri buvau?
neberandu saves, nei saulės nei dangaus
kai žodžiais apsikabinu ir tyliu
o tu sakai graži aš išore ir vidumi

tik gal kiek nerami

aš nebe ta kuri buvau
bet grįšt nenoriu
klaustukais apsikloju ir krentu su lietumi
miegot
prie tavo koju

ir žodžių nebelieka
nei džiaugsmui nei vienatvei nei svajonėms
dainuoju ir šypsausi traukiny
pamiršt pamilt nurimti noriu

ir nesvarbu ar sau ar tau
ar su tavim ar be tavęs be bilieto keliauju
sapnai supyke, susipyke su naktim
paskendę garsuose
maištauja

kaip apsispręsti nežinau. teisinga? nežinau. bet gera
taip artima. ir muzika ir žodžiai artimi lyg būtų mano
ryškiom spalvom nusipiešiau save, sparnus. ir jūrą
o tu neateini

      ***

skridau kritau bangoj dingau
gal paskendau
gal prisigeriau
lietumi

jausmų neliko. nebeieškau, pavargau
aš nebenoriu
nebegirdžiu
nebematau

sapnus nusipiešiu
ir vėl skrendu
ir vėl krendu
ir vėl nebežinau

    ***

ir vėl nuskrieju dangumi
ir vėl

    ***

kodėl kodėl kodėl
ir vėl kodėl ir vėl taip šimtą kartų
nebežinau ar tu, nebežinau kodėl
ir vėl
kažko lyg laukiu, nors nebežinau ar verta

viena viena viena
ir vėl viena ir vėl taip šimtą kartų
nebežinau ar būsiu sau ar tau ar jam
ir vėl
taškaus blaškaus ir nežinau ar verta

svajot svajot svajot
ir vėl svajot sapnuot galvot ir vėl ratu taip šimtą kartų
nebežinau saves. taves seniai neberadau

ir vėl
ir vėl
ir vėl
ir nežinau ar verta