Išbučiuosiu tavo rankas,
Plaukus švelniai švelniai paglostysiu
Ir, išpynęs lino kasas,
Tyras ašaras jom nušluostysiu.
Apkabinsiu pečius tvirtai
Karšto kūno pajausiu virpesį,
Glamonėsiu karštai karštai,
Savo meile tave pagirdysiu.
Prisiglaudęs prie paslapties,
Aš sudeginsiu tavo nerimą
Ir, sugrįžęs iš nebūties,
Vėl išskleisiu sparnus gyvenimui.
Ir, laimingas šalia tavęs,
Saldų miegą saugosiu tyliai.
Kur likimas mudu nuves,
Nežinau, tik žinau, kad myliu.
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2010-02-15 21:49
Eiles,įsiskverbiančios į sielos gelmes...
2010-02-14 18:29
Tu visiškai teisi, Uogele, - jei meilė - tai tik tokia...:)
2010-02-12 20:16
...tik tas kas mylėjo ir buvo mylimas supranta..."Ir, laimingas šalia tavęs.."
2010-02-12 19:38
sukūrėli, aš su tavim, t.y pritariu tau.
Jautru, griebia už širdies.
Ir šiaip - tas,kas nuoširdu, niekada nebūna banalu, būna tik be proto nuostabu...
2010-02-12 14:17
Aš tau duočiau daug. Vien už tuos žodžius:
Prisiglaudęs prie paslapties,
Aš sudeginsiu tavo nerimą
Ir, sugrįžęs iš nebūties,
Vėl išskleisiu sparnus gyvenimui.
Jėzau, kodėl nuvertinamas toks grynumas, nesuprantu. Juk mokytis gerumo, atjautos čia gali, taurinti savo sielą. O jūs... kurmiai kurmiai akli. Pasiilgsite kada to gerumo, bet... nesugrįš meilė pas jus, nes būsite surambėję lyg šikšnos.
2010-02-12 14:12
Labai. Ypač paskutinis posmas.
2010-02-12 14:11
užtenka pirmų keturių eilučių kad būtų kuolas.
2010-02-12 13:53
nuostabus...
2010-02-12 13:35
NUOSTABU...
2010-02-12 12:28
Skaitau ir dar noriu. Tikrai saunus!!!
2010-02-12 11:32
Nuostabios eilės apie meilę.
2010-02-12 11:22
Net karštis išmušė! Ir aš bučiuoju rankeles, o taip.